rodiklisFanų ClubasRegistruotisPrisijungti

Share | 
 

 "Stebuklas" by Emilė

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
Emilė
Fakė
avatar

Zodiako ženklas : Leo Parašė : 90
Atvyko : 2010-04-27
Amžius : 24

RašytiTemos pavadinimas: "Stebuklas" by Emilė   Pen. 30 04 2010, 1:42 am

Pradėjau rašyti kai buvo man 15 metų dar iki dabar rašau po biški.Nežinau ar patiks.
_____________________________________________________________________________
Įžanga
Gyvenau aš –Ema 15 metų. Gyvenau gerai kol...Netekau mamos. Tėtis alkoholikas, vyresnysis brolis studijuoja, sesuo-taip pat. Likau tik aš ir jis. Tėtis niekad neužeidavo į mano kambarį ir nepaklausdavo kaip laikausi, kaip mokslai, kaip pačios sveikata...
Kartais atrodydavo jog aš jam visai nerūpiu, kad aš jam tik našta ir gan dažnai su juo pykdavausi. Mokykloje sekėsi žymiai geriau nei namuose. Ten, man tikrai labai patinka. Galiu būti savimi, ne taip kaip kiti kad užsideda paprasčiausias kaukes ir vaidina kietus. Tai juk kvaila ir taip žema.
Mokykloje neturėjau draugų, buvau viena. Nenorėjau būti tokia kaip kitos kad lenda į šikną be muilo pačiai pačiausiai ... Tai taip pat labai kvaila ir nenatūralu. Man patiko būti savimi. Nesu gražuolė bet nesu baidyklė.
Pirmadienio rytą maniau viskas bus kaip ir visada bet, deja...Tėtis buvo blaivut blaivutėlis. Keista nes, jis visada nuo ryto iki pat vėlyvo vakaro būdavo girtas ir pareiškė jog kai pareisiu iš mokyklos turėsiu susikrauti visus daiktus ir taip pat sukrauti jo nes, šio namo nebegalime išlaikyti ir turie kraustytis į kitą, mažesnį butą. Maniau jog tai tik pajuokavimas todėl į tai nelabai kreipiau dėmesį. Mokykloje taip pat sekėsi ne per geriausiai. Šiandien bendraklasės išvadino mane visaip kaip tik galėjo ir aš apsiverkiau nes esu labai jautri, dar be to rašėm savarankišką darbą nors, mokytoja net neįspėjo. Žodžiu, vienos nelaimės. Eidama po pamokų namo galvojau apie tėtės žodžius. Kai jis nori pranešti ką nors rimto visad būna blaivas ir mane tai stebino. Kai paėjau pamačiau jog tai buvo tiesa. Kambariuose buvo pilna dėžių o jose-rūbai, mamos nuotraukos ir kiti daiktai. To tikrai nesitikėjau, ta prasme jog tai bus tiesa ką tėtis sakė ryte. Kitą rytą mes išsikraustėm. Pasirodo, jis buvo viską suplanavęs, buvo ir namą nupirkęs į kurį mes važiavome. Man tai nepatiko.
______________________________________________________________________________
I dalis.

Naujasis butas mažas bet, turėjau savo kambarį ir svarbiausią kompiuterį. Naujoji mokykla labai šauni, tėtis lyg ir mažiau geria bet, nėra mamos...Man taip jos trūksta. Kartais vėlai vakare gulėdama žiūru pro langą ir matau ją. Kaip mes kartu žaidžiame lėlėmis, kaip ji seka pasaka prieš miegą, kaip ji manę guosdavo...Visas praleistas laikas su ja būdavo pats geriausias. Visada atsiminsiu ją tik pačiais geriausiais laikais.
Tėtis tapo daug geresnis. Nežinau kodėl, bet taip buvo. Jis mažiau gėrė, daugiau kalbėjo su manimi ir kad ir kaip keista buvo jis dažniau užeidavo į mano kambarį. Reikalai mokykloje tapo dar geresni.
Sykį mokykloje man suskaudo akis ir beveik nieko nebemačiau ir pradėjau rėkti. Mokytoja tai pamačiusi nuvedė pas mokyklos seselę. Ji nežinojo kas man yra todėl, iškvietė greitąją pagalba. Man taip skaudėjo. Negalėjau neverkti. Ašaros bėgte bėgo iki tol kol atvažiavome. Ir nuo tada nieko nebeprisimenu tik kad kai mane atvežė prisistatė tėtis.
Atsipeikėdama girdėjau daktaro ir tėtė pokalbį.:
-Aš labai užjaučiu bet, tokia tikrovė...
-To negali būti! Jai nuo to laiko tai nebepasikartodavo...Nesuprantu... Kaip?...
-Jūs kiekvienais metais darėte tyrimus ir jie būdavo teigiami. Nuo ko tai, dar nežinome. Kol kas ji turės būti čia. Mes ją stebėsime, darysime tyrimus ir viskas bus aišku. Tikėkimės jog tai, neblogiausia kas gali nutikti.
-O taip. Bet, kaip man jai tai pasakyti? Ji to neištvers...
-Kol kas bus geriau jei ji to nežinos.
-Taip, taip jai bus geriau.
Nesupratau apie ką jie kalba nes girdėjau nerišlius žodžius. Atsibudusi pamačiau tėtį prieš mane:
-Labas rytas Ema, na ir ilgai miegi.
-Sveikas tėti, taip. O kas man kad aš ligoninėje? Ar neturėčiau būti mokykloje?
-Šį laiką tu turėsi pabūti čia. Kažkokie tyrimai kas tau buvo.
-O tu, nežinai?
-Ne, net nenutuokiu.
Aš mačiau iš jo veido kad jis meluoja. Jo akys buvo apraudusios, veidas pavargęs, neišmiegojęs.
-Ar aš ilgai čia?
-Tu miegi jau parą laiko.
-Omg... tikrai ilgai.
Po mūsų trumpo pokalbio atėjo daktaras Smitas. Jis-vidutinio sudėjimo, tamsių akių ir plaukų, aukštas.
-Na, kaip laikaisi Ema?
-Normaliai, šiek tiek sukasi galva ir silpna.
-Taip ir turi būti. Iš po tokių vaistų...Ohoho, niekas taip trumpai nemiegojo.
-Mmm... O kodėl aš čia? Kas man?
-Tiesą pasakius, net ir aš nežinau. Tu dar čia turėsi šį laiką pagulėti. Mums reikalingi tavo tyrimai.
Taip praslinko pirmojo diena čionai. Kitą rytą turėjau duoti kraujo ir panašiai. Man visa tai nepatiko. Vis galvojau apie daktaro Smito ir tėtės pokalbį. Ką tai galėtų reikšti?... Nejaugi man kas nors rimta? Ne, to tikrai nebus. Netikiu. Parėjusi iš tyrimų savo palatoje radau gulinti berniuką. Maniau jog būsiu viena. Na bet, dviese smagiau nei vienai. Jis atsisuko ir pamatė manę.
-Labas, tu taip pat čia guli?
-Labas, taip. Kad ir kaip to nenoriu. O kas tau?
-Jie nežino, sako tyrimai viską parodys. O tau?
-Lygiai tas pats. Jie kaip susitarę, sako visiems ta patį.
-Jo, ilgai tu čia?
-Ne, nuo vakar.
-Tiesa, aš Tomas, o kuo tu vardu?
-Ema, tiesiog Ema.
-Gražus vardas.
-Dėkui.
Jis buvo tamsių plaukų, rudų akių, gan aukšto ūgio ir mano metų. Mes daug kalbėjom apie ligonines ir mokyklas. Nežinau, gal tai ir keistos temos bet radom daug bendro.
-Kokią tu mokyklą lankai?
-Pagrindinę, o tu?
-Ta pačią.
-Bet palauk, kodėl aš tavęs anksčiau niekad nematydavau? Gal tu neseniai atsikraustei?
-Taip, neseniai. Tiesą pasakius mes tik vakar čia atsikėlėme ir ta pačia pirma dieną aš suligavau.
-Omg... Nepavydėtina situacija.
Taip praėjo ir antra ,ir trečia ,ir ketvirta diena. Tyrimų atsakymų kaip nebuvo taip nebuvo.
Manę tai varė į neviltį o, Tomas mane guodė. Tėtis taip pat labai jaudinosi. Jis ateidavo pas mane kiekviena vakarą iš po darbo. Kartą jo paklausiau:
-Tėti, ar aš niekada nesirgau kokia nors liga kai buvau mažytė?
Tėtis nusuko akis. Atsakymą jau žinojau. Jis visada taip darydavo kai buvo paliečiama nepageidaujama tema.
-Taip, tu sirgdavai gripu kaip ir kiti vaikai.
Jis išsisukinėjo.
-Žinau, bet ar kokia nors dar nebuvo diagnozuota?
-Ne, nebuvo. Kodėl tu klausi?
Žinojau kad jis meluoja žiūrėdamas man į akis.
-Klausiu nes, gal būt ta liga man vėl pasitvirtins ir aš tai turėsiu žinot. Tu nuo manęs to nenuslėpsi, jo? Tu man tikrai pasakysi. Ar ne taip?
Jis ir vėl nusuko akis. Žinojau kad nepasakys todėl pakartojau dar kartą:
-Ar ne taip?
-Pasakysiu tikrai, būk rami.
Ir staiga įėjo daktaras Smitas. Jis buvo labai susirūpinęs ir gan stipriai susinervinęs.:
-Tu, pasitrauk man iš kelio!... Ko tu ne kitoje palatoje? Juk sakiau šitą palikti ir keliauti į kitą! Per daug kalbi ko nereikia!...
Tokio jo dar nemačiau. Mes su Tomu susižvalgėme ir nusijuokėme nes, jis juokingai bet katu ir piktai šaukė ant visų kas pasitaikė jo kelyje.
-Jūs, pone Roblesai, prašau eiti su manimi į mano kabinetą. Turime rimtai pasikalbėti.
Aš taip ir maniau kad čia viskas geruoju nesibaigs. Kai jie nuėjo palatoje buvau tik aš ir Tomas.
-Klausyk Ema, tu juk žinai kad jie tau nieko nesakys. Todėl eime ir paklausykim ką jie ten kalbės.
-Gerai sumastei. Nagi, paskubėkime.
Ir mes nuėjome paskui juodu. Jie užsirakino duris kalbėjo gan tyliai. Turėjome prieiti gan arti durų kad išgirstume apie ką jie ten kalba Daktaras pradėjo:
-Aš jus tikrai labai užjaučiu bet, tai pasitvirtino.
-Ne! To negali būti! Juk mes kiekvienais metais tikrindavomės...
Ir tėtis pravirko. Pirma kartą jis pravirko man girdint.
-Mes tikrai labai stengsimės jai padėti, gydysime geriausiomis sąlygomis...Viską darysime ką tik galėsime.
-Taip. Jūs turite ją išsaugoti bet kokia kaina. Aš sumokėsiu tiek kiek reikės bet ji liks gyva.
-Mes stengsimės. Kad ir kaip gaila bet jai trečia stadija. Ją išgydyti 3 galimybės iš 10 bet, mes darysime ką tik galėsime.
-Jūs ja išleisite iš čia gyvą ir sveiką.
-Jūs tik nesijaudinkite.
-Kaip galima nesijaudinti jei mano dukrai vėžys ir dar trečia stadiją?!... Ką jūs darytumėte mano vietoje?!
-Gerai, tik nesikarščiuokite. Viskas bus gerai.
Aš netekau amo. Negalėjau patikėti. Pradėjau verkti ir bėgti į palatą kur iš paskos manę vijosi Tomas. Parbėgusi apsikabinau pagalvę ir verkiau. Tomas manę guodė bet be reikalo. Mano verksmą buvo sunku suvaldyti.Po kiek laiko apsiraminau ir paklausiau jo ką aš girdėjau, ar tai ne sapalionės.
-Ne, tai tiesa ką tu girdėjai. Bet juk girdėjai ir tai kad tai įmanoma išgydyti...
-Taip įmanoma bet, mažai galimybių... Girdėjai ir tai, jo?
-Girdėjau bet, tu privalai suprasti kad tai tiesa ir tai ne neišgalvota.
-Žinau...
Ir pradėjau verkti. Jis vėl manę guodė.
-Na Ema, baik... Tik nepradėk vėl... Tuo nieko nepakeisi, tavo ašaros tavęs neišgelbės. Suprask pagaliau, Ema.
-Žinau ir tai. Bet ką tu darytum mano vietoj?!...
-Tikrai tiek neverkčiau bet, verkčiau. Gyvenimas tęsiasi toliau, stengčiausi gyventi taip kaip aš noriu... Ir susitaikyčiau su tuo.
-Taip, tu teisus.
Į palatą atėjo tėtis ir daktaras. Tomas išėjo kartu su daktaru. Tėtis priėjo ir aš jį apsikabinusi viską pasakiau:
-Aš žinau kas man yra, kodėl manę laiko čia... Aš girdėjau jūsų pokalbį nes žinojau jog tu man nieko nepasakysi.
-Dukra, dukrele,... Nusiramink, tu pasveiksi ir gyvensi toliau normalų gyvenimą kaip ir kiti tavo bendraamžiai. Nusiramink.
Atgal į viršų Go down
Gabrielle Michelle
Fakė
avatar

Zodiako ženklas : Virgo Parašė : 310
Atvyko : 2010-04-27
Amžius : 22
Miestas : Kaunas-Chicago xDDD

RašytiTemos pavadinimas: Re: "Stebuklas" by Emilė   Pen. 30 04 2010, 1:43 am

Pagaliau ir Ema pasireiškė!!! :D
Atgal į viršų Go down
Emilė
Fakė
avatar

Zodiako ženklas : Leo Parašė : 90
Atvyko : 2010-04-27
Amžius : 24

RašytiTemos pavadinimas: Re: "Stebuklas" by Emilė   Pen. 30 04 2010, 1:44 am

Žinai kad mane nervini kai mane vadini EMA?
Kodėl negalit suprasti dviejų skirtingų vardų?Emilė ir Ema?
Ačiū
Atgal į viršų Go down
Jolanta
Vice Prezidentė-Gelbėtoja.
Vice Prezidentė-Gelbėtoja.
avatar

Zodiako ženklas : Leo Parašė : 571
Atvyko : 2010-04-25
Amžius : 24
Miestas : Tauragė

RašytiTemos pavadinimas: Re: "Stebuklas" by Emilė   Pen. 30 04 2010, 1:55 am

Emile ~~> Man labai patiko :)
Atgal į viršų Go down
Emilė
Fakė
avatar

Zodiako ženklas : Leo Parašė : 90
Atvyko : 2010-04-27
Amžius : 24

RašytiTemos pavadinimas: Re: "Stebuklas" by Emilė   Pen. 30 04 2010, 2:00 am

Ačiū
Atgal į viršų Go down
Mexica
Fc Prezidentė

avatar

Zodiako ženklas : Capricorn Parašė : 2091
Atvyko : 2010-01-16
Amžius : 24
Miestas : Vilnius

RašytiTemos pavadinimas: Re: "Stebuklas" by Emilė   Pen. 30 04 2010, 2:05 am

SUPER! bes

_________________

~Jamam Mantį~
Atgal į viršų Go down
http://www.mexicano.darkbb.com
Emilė
Fakė
avatar

Zodiako ženklas : Leo Parašė : 90
Atvyko : 2010-04-27
Amžius : 24

RašytiTemos pavadinimas: Re: "Stebuklas" by Emilė   Pen. 30 04 2010, 2:10 am

Smagu, kad patinka
Atgal į viršų Go down
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: "Stebuklas" by Emilė   

Atgal į viršų Go down
 
"Stebuklas" by Emilė
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Viešbutis "Gran Hotel"/Gran Hotel
» "THE BAZAAR" RESTORANAS

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Kurybos kampelis-
Pereiti į: